
Svajonė...
Žvelgiau į neaprėpiamą tolį..Galvojau,ką jis gali duoti..
Mėnuo nudažė plaukus sidabrine spalva..Laikas,kaip niekad vijosi iš paskos..Kodėl būtent
dabar..?
Ėmiau jaustis, tarsi snaigė, ledinį žiemos rytą.. Šokau šokį, vis krisdama į bedugnę-Žemę..
Kažkur toli, tyliai nukrito žvaigždė.Ji neklausė, ar nori kas kad ji nukristų,ar ne..Ėmė ir
nukrito..Kam..?Tau..Ji nukrito dėl Tavosios svajonės..
Sėdėjau ant skardžio..Dar viena banga sudužo..Galinga banga, porceliano
gležnumo.Mokam slėpti save..Turim kaukes.Jas kolekcionuojam.Čia-Liūdesiui, ten-
Kaimynui,ana kampe-Man...Ir kokia gi tikroji žmogaus kaukė..?Tikroji..?Juk tikrasis žmogus
neturi kaukės..
Sudužo banga..Nakties gėlės besivaržydamos bėgo į dangų,kuri greičiau..Be garso laukiau
dangaus pasirodymo.Tolimoje šaltai suklykusi žuvėdra priminė, kad aš ne viena...
Suplisko padangė..pagaliau..
Sudužo banga..Kartu ir mano gležna svajonė...

Komentarai
...tikekim tajp, kad swajones neduzhtu....
visgi yra tikrai mielų žmoniu...😘
Kai kurios eilutės - beprotiškai beprotiškai. Labai super. Ypač, kai beskaitant garsiai grojo Dvar. O ten tam, kas viduje verkia, stiprybės.
wau 😘 tikros meiles kancios 😘