KūrybaDaina
Savižudis
Jis stovi ant kranto gęstant saulei
Ir žvelgia į šniokščiančias bangas
Pro jas boluoja jūros dugnas
Jis trokšta krist į jos šaltas rankas
Nes vakar mirė jam pasaulis
Nes vakar jį pasiglemžė tamsa
Nes niekas jo seniai nelaukia
Tik viena mirtis išblyškusi šalta
Ji pažadėjo jam beribę laisvę
Ji išvaduos jį iš beprasmiškų kančių
Ji laukia jo prie Amžinybės vartų
"Eikš pas mane, leisk tavo lūpas pabučiuot..."
Ir užgesus dienai jis tyliai ėjo
Į jam ištiestas mirties rankas
Ji jam vienintelį šypsojos
Tokia graži kaip nuotaka balta
Nes vakar mirė jam pasaulis
Nes vakar jį pasiglemžė tamsa
Nes niekas jo seniai nelaukia
Tik viena mirtis išblyškusi šalta
Jos bučinys nutvilkė skaudžiai lūpas
Sustingo žvilgsnis jo veide
Jo kūnas atgulė į jūros dugną
O siela liko amžiams tamsoje
Nes jį mirtis tiesiog apgavo
Jis buvo jai tik dar viena auka
Nes gailintys savęs ir bijantys gyventi
Nereikalingi nei danguj, nei pragare.
Komentarai
Vakar buvau labai kūrybingai nusiteikusi ir užrašiau šiai dainai muziką. Gavosi grynas dark punk , toks ironiškas, niūrus ir tuo pačiu "kreiziškas" kūrinėlis Ir kai ten dar įsijungs elektrinės gitaros, tai bus iš vis įdomi daina. Aišku, dar galiu pakeisti ir skambesį, ir dar ką nors. Kol kas niekur neskubu.
Nerealu ...
labai nuostabi daina,tikrai likau be zodziu ypac patiko paskutines dvi eilutes