Kapai ... rymojanti tyla ir vėl prabėga.
Ir vėjas tai skambus, tai vėliai ilgesingas.
Vis verčia, verčia jaustis ne vienam,
Prie liūdno ir apleisto kapo...
Gėlė pasvirusi, nuvytusi ilgam...
Neatgaivins jos niekas..
O kam ? O kas iš to?
Nepasiges jos niekas,
Kaip ir žmogaus -
sekundę liūdinčio -
O kita - gulinčio šalia...

Komentarai