
Dienoraštis #14606
Nulėksiu nuo skardžio,
Kol nustosiu nepaisyti
Kelio ženklų.
Kiek kart dar užnuodyto
Vandens atsigersiu,
Kol delnus sumerksiu
Tenai kur švaru.
Kiek kartų dar reiks
Man pirštus susipjaustyt,
Kol peilį išmoksiu
Tiksliai įsmeigt.
Kokosinio sausainio skonis burnoje ir gausybė prisiminimų...
prisiminimų kuriuos gaubia viena nereikalinga šiukšlė..
Rodos dar neseniai buvai beveik kaip savas mūsų namuose, rodos dar neseniai žaidėme pagalvių mūšį, rodos dar neseniai maniau jog tu mūsų draugas. Bet tik dabar pamačiau kas tu išties... Negi sunku ištrati ta maža žodį kuris susideda vos iš kelių raidžių – sveika arba labas? O jeigu jau ir nenori net to sakyti, tai kam praeini pro pat mane? Negi aš jau taip pasikeičiau? Nors kam..? Aš pati turbūt su tavim nesisveikinčiau, nes tu tampi draugu kai tau to reikia. Šlykštu.
...Kiek kartų dar priešus
Per pečius apkabinsiu,
Kol draugui paliksiu
Tik nuo buto raktus...

Komentarai
Ojė.. Bjauru tokie žmonės.. turiu aš tokių "draugų", bet sykį užsibrėžiau vieną dalyką, todėl aš jų nemesiu. Aš juos perauklėsiu. Kad liktų skolingi.. :>>
Bjauriausias dalykas.... kai žmogus tampa draugu tik iš naudos... Bjauriai nemalonus jausmas 😅 Jei galima, palinkėsiu, kad atsirastų toks žmogutis, kuriam tu būsi reikalinga visada, kuriam galėsi nuoširdžiai padėt ir tas žmogus tau galės taip pat nuoširdžiai... Kad bendravimas būtų nuoširdus, ir draugiškas....