KūrybaDaina
Obels pasaka
Nerealu, kad vakaras ateis,
Kaip užslenka žiema.
Nerealu, kad obelis užaugs
Ir mėnulį ji pasieks.
Bet kaip gi Tau įrodyti, kad matai
Ne visi tikri,
O jausmai, kaip obelies žiedai,
Vis stiebiasi aukštyn.
Pr.
Am G F
Gal užlipk aukštyn į obelį,
Am Fm
Į mėnulį, į žvaigždes...
Am G F
Pažvelk žemyn ir pamatyki
Am Fm C
Žiūrinčią aukštyn mane, mane...
Nerealu, kad sodžius vėl pabals,
Kaip kad kažkada...
Juk medžiai iškirsti senai,
Prieš tai, kai užgimė Tiesa.
Bet obelis sena sena
Dar auga, ir siekia ji žvaigždes.
Tu jos nematai, bet žiedas
Sklendžia paslapčia.
Pr.
Komentarai