KūrybaKita
Grius statyti tiltai.
Tu užmerki akis, atsigulki į sniegą.
Kol praeis liūdesys, tegul mintys užmiega.
Tegul ilsisi ramybėj, lai stato tiltus paslapčia.
Ašaros, kur degina veidą, lai randų nepalieka.
Užsimerki tamsoj ir matyki žodžius.
Bet matyk tik tai tuos, kurie kažkada bus.
Jeigu sniegas tamsus, nesisielok dėl to.
Tai išvyk iš minčių ir jis sudegs su šalčiu.
Pasiners jis į lietų, tu pakilsi su vėju.
Jis kalbės su balom, o tu skrisi, lyg nieks nerūpėtų.
O kai švisti pradės tu nuleisi sparnus,
Atsistosi kampe ir žiūrėsi kaip lūš.
O kai bus jau šviesu, atsigulsi žemai.
Ašaros jau kitur..
Grius statyti tiltai.

Komentarai