KūrybaDaina

Karmeliniai lietūs


Karameliniai lietūs nuskandino akis.
Besibaigiančiais taktais plaka tavo širdis.
O guminiai meškiukai kambario vidury,
Pelenų pusėn žiūri, tyliai klausia 'ar gali?' ..

Besiblaškantys vėjai bėga smilčių takais.
Mėnesienoj lyg vaikas tu po žolę braidai.
Karameliniai žmonės tyliai kausos tavęs:
Ar bandysi pakilti, ar kauliukais nuskęst?

Rytą, kitą pakilęs nesuklupti bandai.
Ant palangės vis tupi dar juodi angelai.
Lyg pamišęs sutoji, rėki vėjo balsu.
Angelai atkartoja, tu girdi - ateinu.

Karameiniai lietūs vėl parklupdė tave..
Vyšniom prakalba sienos, jų kauliukais - delčia.
Lašas žemėn nukritęs tampa ryto rasa.
Naktį užbaigi blakstienom ir aviečių arbata.

~~~~~
pritariant gitarai.

Komentarai