KūrybaMiniatiūra

Šypsotis šiandien - beviltiškas reikalas.


Šiandien sniegas krenta kaip pašėlęs ir tirpsta mažų nevykėlių iš antro aukšto akyse. Sniegas krenta šaldydamas benamių pirštus. Benamių, kurie už butelį vyno parduoda savo sielas.

Rytoj lis. Žinau. Sniegas visiškai ištirps ir aš nebežinosiu, kur vingiuoja mano sidabrinis kelias, vedantis aukštai ant kalno, kur auga viena vienutėlė obelis. Todėl šiandien man nesmagu.

Šiandien aš sėdžiu ant palangės ir geriu kavą su šokoladu. Šokoladas, deja, žymiai per kartus..

Gatve važiuoja mašinos. Na, kas antra važiuoja, kitos – užklimpsta. Vis dėl to paties sniego, blokuojančio žmonių gyvenimą.

Staiga ant kelio išbėga pagyvenęs vyras ir pradeda suktis iškėlęs rankas į tamsų vakaro dangų, taip atkreipdamas į save praeinančių žmonių dėmesį. Jis sukausto ir mano žvilgsnį. „Laimingas žmogus“ – pagalvoju. Bet atvažiuoja mašina ir, sustojusi priešais laimingąjį pradeda grūmoti kumščiu.

Šypsena iš jo veido dingsta.

Nes šypsotis šiandien – beprasmiška.

Komentarai