Išgelbėkim save iš pragaištingo žemės liūno, kad neliktų jame net mūsų vardų.

Mirtis, tiksliau savižudybė, gali suteikti žmogui laisvę mąstyti bei kurti. Nes be jos- nebus ir tikslo gyventi. Mirtis - laisvės idėja, nes ji - žmonijos širdis.

Kelias į savižudybę turėtų eiti per tikėjimą ir viltį, kad kitoje plotmėje tavęs dar kažkas laukia. Kažkas, kuris neturi nei veido, nei vardo, nei balso; kuris nėra nei gyvas, nei numiręs.

Visi mes mąstome per greitai, net nesuspėdami suvokti, kad už mūsų pasaulio erdvės yra kita erdvė - amžina amžinos laimės erdvė, neturinti nei smurto, nei baimės, nei prievartos.

Kelias į savižudybę eina tik per atvirą ir kilmingą žmogaus širdį, kuriai nesvetimas nei skausmas, nei palaima. Kilminga ir tauri širdis visuomet pasirenka savižudybę. Tad išgelbėkim save ir žemę iš pragaištingo žemės liūno, kad neliktų jame net mūsų vardų.

Komentarai