KūrybaEilėraštis
Kai liūdna...
Kai aš liūdžiu, tai medžiai palei žemę linksta,
Ir man pačiam taip norisi prie žemės prisiglaust,
Saldžiai apsikabinus palengva užmigti
Ir nepabusti...
Ir kai verkiu, dangus labiau apniukęs neatrodo,
Net siaučiant vėtroms, net liūtims...
Ir netikiu, kad vėl nuo žemės purvo atsikėlęs
Neberagausiu purvo skonio...
Ir net dangus toks visad nuostabus nebevilioja,
Kai tiktai sapnuose tave matyt galiu,
tik sapnuose... sapnuoju...

Komentarai
ypatingai pirmas posmelis, super
Grazu, tikrai grazu Tik gal truputeli atrodo nebaigtas na, bet 10, negaila gi
yvertinsiu 10... grazu ...taciau kazko trukista ...ir zodzei labai daznai pasitaikantys ir girdeti...taciau man vistiek patiko nes tai kazkas artimo kiekvienam kuris liudi
Galiu atsakyti tau tuo pačiu.. liūdėti yra gražu. Liūdesys yra akstinas kurti, o kūryba juk gražu