KūrybaEilėraštis

Kai žvaigždės krito iš dangaus...


Kai žvaigždės krito iš dangaus, ir tavo akys rodė kelią
Į nenuspėjamas erdves ir neaprėpiamąją tyrą,
Norėjau sekt paskui tave keliu, kuris skambėtų kiek garsiau už tylą…

Ir tavo nuotaikos žiedų, gėlynų atspindį mačiau,
Tarp savo sienų keturių, savoj nepasibaigiančioj erdvėj.
Ir tavo akys, žėrinčios širdies manosios tamsoje, mane nusinešė tolyn paskui save…

Komentarai

ss28x

oho, va čia tai mintis... Dabar tik perskaičiau, tai net sustingau... Jei galima būtų vertinti komentarus, tai duočiau 10

yamuna

Mane begalo žavi tobulas idėjų pasaulis, kuriame viskas taip tikra, taip realu. taip iš esmės gera, nepaneigiama. o cia laukiam kol kasnors pasakys sakys mirk nu o tada ir mirsim be kepenu ir smegenu, ir busim ten be meiles ir be issipildziusiu svajoniu. tik anas tobulasis pasaulis sau tyvuliuos dvasinsiuose vandenuose kaip koks Vishnu pieno vandenynuos