KūrybaEilėraštis
Pėdos spaudžias ir gylėja...
Pamatai kraupioj tamsybėj pėdas vedančias tolyn
Ir leki į amžinybę, nuolatos eini pirmyn.
Noris šaukti, rėkt, dejuoti ir sustoti pagaliau,
Ir daugiau nebeklajoti po pasaulį vienumoj.
Laikas bėga… Mano žingsniai vis platėja ir kaskart
Pėdos spaudžias ir gylėja…
Bet tai neteikia tau džiaugsmo -
Noris lėkti nežinion ir kaskart giliau išminti
Pėdas žemėje kietoj.
Kartais norisi parkristi, pailsėti tylumoj,
Nesikelti ir nelėkti
Nežinion…

Komentarai
nevisur rimuojas...tik banaliai perteikti jausmaj ar kazkas pan...