KūrybaDaina
Meškiukas, kurį užmiršo
Mažam mažam šiam kambarėly
Kur mūsų svajos plaukia
Sėdėjo vienišas meškiukas
Kurį visi užmiršę buvo
Sėdėjo vienišas ir liūdnas
Mažam šiam kambarėly
Tik barbės vardą jo žinojo
Ir retkarčiais pratart norėjo
Meškiukas pasiilgo valandų
Kai žaisdavo su juo mergytė
Kaip glausdavosi prie širdies
Kai atrodė kad pasaulis sukas aplink jį
Praėjo metai vieneri
Po jų kiti, kiti
Užmiršo jį visi vaikai
Užmiršo jį maža mergytė
Jam širdį skauda labai
Kad nebeaplanko net jo vaikai
Kad nebėra daugiau draugų
Mažų ir didelių
Komentarai
Be rysio, nei rimuojas, nei mintis yra... nu bent jau as tai nieko nesupratau...
nu ka cia pasakius. kazkokia nesamone,nesirimuoja