aš sudegsiu.
Dabar suvaryčiau sau durklą į širdį ir lengvai atsidusčiau.joje sucirkuliuotų kraujo upelis ir sustingtų. Stingtų nuo apačios iki viršaus. Nepajudinamai sulėtėtų. Į akis tviekstųsi keista šviesa, kuri neapakina. Gal tik laikinai apšviečia protą. Nepažįstami apdengtų skėčiais mano širdį ir sustingę sfinksai nesukiotų savo išalkusių galvų.
Sepia vaizdu nufotografuota širdis. Ji kaba galerijoje, bet niekas nepakelia akių ir nemato durklo joje. Kažkada norėjau save nužudyti išplėštomis venomis,o išėjo durklu.
Kunigai nepripažįsta savižudžių, kankinių savo sielos. Juos meta į duobę prie kapinių tvoros ir niekingai užkasa.
Aš būsiu sudeginta

Komentarai
hmzzz...pastebejau kad daug siais laikais zmoniu(o ypac jaunimas)..nori but kremuoti...as ne isimtis.......
as irgi.