jie niekam.
Visos iliuzijos [jos visada buvo tiesiog šlykščiai suvaidintas melas] ir tikrovė---dabar jau niekas. Velnias,kaip nekenčiu galvoti ir kalbėti taip,kaip dabar. Kažkodėl kitaip dabar neišeina.
Pasislėpk [nes tau juk taip geriau]. O man kažkodėl juokinga.
Mano prakeikti principai, bet kažkodėl atrodo,kad tavo principai daug kartų didesni.
Mano prakeiktas ignoravimas [juk aš dievinu ignoruoti žmones---kaip šlykštu].
Kodėl galvoji,kad visi eilėraščiai tau? jie niekam.

Komentarai
nieko čia neatsitiko, nėra čia net jokio liūdnumo, tiesiog juokas ima iš tokių situacijų. va.
nju wa kaip buna
Neverta taip galvoti.... taip blogai kaip tau atrodo nera... visi mes esame linke pereti. tu tik paziureki kokia grazi diena. nusisypsoki praeiviui, suvalgyki braskiniu ledu su draugu. Viskas bus gerai! tikek tuo...
Katik pati kazka panasaus parasiau i savo uzrasu knygute. Kai per daug kartu nusivili gyvenimu, dingsta ir noras kazkuom tiket. Todel suprantu, kaip jauties...
gyveno mergaite kuri tikejo kad viskas bus gerai... o dabar ji tik tezino kad nebetiki niekuo...
"Palaiminti tie, kurie liudi, nes jie bus paguosti"
niu va..graudu