mudu sėdim
šiltoje kavinėje
ir sniegas tirpsta aplink tavo batus
paprasta
gruodžio popietė
ir anksti sutemsta
lankytojai paskendę cigarečių dūmuose
parimę virš laikraščių
kiekvieną kartą
kai durys atsidaro į gatvę
suskamba varpelis
tu kalbi ramiai
atrodo visai nesijaudini
sukinėji puodelį lėkštutėje
kaip įprastai
niekas aplinkui nepastebi
kiek pastangų tau prireikia
tavo akys apsimeta jog viskas kaip ir ankščiau
jog niekas iš tiesų neįvyko
kad galėčiau susitikti su tavim
aš pažadėjau nieko neklausinėti
ir man nevalia paliesti tavo rankas
perbraukti tavo plaukus
ar prisislinkti artyn
aš turiu nuolat
žvelgti
šalimais tavo veido
ir elgtis lyg niekur nieko
jeigu tu kartais
pajustumei mano liūdesį
jei tu pastebėtum kad aš žinau
jog tavęs nebėra tarp mūsų
ir kad tu priklausai kitam pasauliui
jog tu jau seniai miręs
tai ir vėlei pradingsi
palikdamas kankinančią prietemą mano kraujyje
ką gi eik sau
išeik visam laikui
o tu geri savo kavą
stebi mane
lauki kad padaryčiau kokią klaidą
tyrinėji kiekvieną nervo skaidulą mano veide
aš prisiverčiu
žiūrėti į kitą pusę
aš žiūriu pro langą
o ten nieko nėra

Komentarai

MoonStar

Aha man visai patiko

eglermknt

glaziai cia visai