Aš su juo gyvenčiau Užupyje, su mumis gyventų ir mano ciucius (Aistė taip vadina šunis)- Bjork. Gyventume jaukioje Užupio palėpėje, kur būtų keli stoglangiai,keli dideli paveikslai, jokių kilimų, raudonų plytų siena nukabinėta nuotraukomis. Kieme stovėtų mano mini cooper'is, jo dviratis. Šalia gyventų kaimynas Jonas, ryte mums po durimis pakištų ,,Lietuvos rytą". Kartais tranzuotume kartu į Klaipėdą, tik žiemą,nors mano mini cooper'is ir stovėtų kieme-mes vistiek tranzuotume... Grįžę pasiimtume savo Bjork iš Jono,o prie savo durų rastume krūvą neperskaitytų laikraščių. Vakarais aš jam velčiau plaukus,o ryte švelniai iššukuočiau.
Tik kartais jis klajotų pačiame vidury spindinčios dienos, kuri neturi ateities ir neturi pabaigos, amžina pradžia, amžinas buvimas. Kartais jis stovėtų po beveidžiu dangumi, ant tilto virš Vilnelės-gyvas ir laisvas, amžiams vienišas. Paskui grįštu pilnas vilties. [o dangus vis dar būtų švininis].
Vakaras kavinėje,klausant jazz'ą ir geriant karštą vyna su šokoladu.

Komentarai

madgirl

wow....

desiderata

nerealu!