KūrybaEilėraštis
Aukojimas
Alaus žvilgsnis,
Alaus akys.
Bačkoje raitos apgirtus gyvatė.
Žalčio kvapas,
Apynių ašaros.
Kubile brogos skesta ašakos,
Tos žuvies, kurią surijo karalius.
Lektarnos šviesos,
Deguto pėdsakai.
Ten kur renkasi raganos,
Aukoti gyvenimui.
Svyla užtemus gadynė,
Nuo laužų kur dega
(tos) šlykštynės.

Komentarai
Kažkodėl taip niekada ir nepriėjau prie šios grupės kūrybos, taigi reikėtų pasidomėti ir prasišviesti. O šito eilėraščio įkvėpimu tapo knyga ''Per barzdą varvėjo. Svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje''. Ypatingai pirmoji knygos pusė, kuri skirta seniausiems laikams ir labiausiai įkinko vaizduotę.
Ar galima daugiau alaus ir žuvį parūkyt ir tegul svyla užtemus gaspadinė. Patinka, kad gyvatė girta, o žaltys smirda.
Senovės, pagoniški motyvai labai primena Bauhaus - Hollow Hills, kurią neseniai išverčiau čia music'e.