Tyli žvakės šviesa...
Nors už lango dar diena,
Tau saulės nebėra,
Nieks tavęs nelaukia ten...
Tarp sienų keturių
Kali vienatvė,
Ir tavo pragaro žemė išpuošta ...
Ošia vakaras gėlos šnibždesiu,
Mažyčiai melancholijos pirštukai,
Tavo kraujuojančias blakstienas
Aptvarsto švininiu skambesiu...
Lietus klykia sidabriniu karščiu
Ilgesio lūpos bučiniais užsiuva tavo nereges akis,
O jos kaukia nepaisydamos pastangų...
Kad ir kaip besistengtum rankos svyra žemyn,
Tartum šakos nualintos vėtrų,
Kad ir kaip benorėtum laikas plaukia pirmyn
Niekas jos sustot prašyt negalėtų...
Tarp keturių sienų,
Tarp polių keturių:
Gyvenimo mirties,
Kvėpavimo ir dusulio,
Slapstytis tau pasiūlė pavogto laiko išdavikes,
Bedalės ir beprasmės sekundės
Prie sienų adatėlėm prismaigstytos,
Žydros paukštės vėju išdraskytos....

Komentarai

SudegintaSaule

Ačiū Aš visada rašau, ką jaučiu, taip yra, kad ir kaip banaliai skambėtų ši frazė.... Tikra vienatvė dažnai gana maloni būsena, bet vienatvė , kai fiziškai esi ne vienas... nėra malonu...bet gyvenime reikia visko.... aš jį ir rašiau apimta melancholijos, jaučiausi pilka po pilku dangumi, liūdesys kažkaip persunkęs mano būseną, toks švelnus gylus liūdesys........

skeitaz

O vienatve-gerai...Bent jau man taip atrodo...O sis eilerastis,nors ir liudnas,spinduliuoja melancholiska ramuma...Man patinka eilerasciai,sukeliantys tokia busena good