KūrybaEilėraštis
Aš prisiminsiu...
Stoviu vienišas prie pilko kapo,
Padėjęs puokštę baltų gėlių.
Juk koks likimas tas nelemtas,
Anksti netekti mylimų draugų.
Neišsipildė jų svajonės ir troškimai,
Žiauri lemtis išskyrę mus.
O juk ilgais gyvenimo koridoriais,
Praeit norėjome petys petin.
Akimirksniu vaizduotė įsijungia,
Kraupius avarijos matau vaizdus.
Ten aš ant kelių atsiklaupęs,
Šalia negyvus du draugus.
Šaukiuosi Viešpaties pagalbos,
Aukštai iškėlęs aš rankas.
Kraupi tyla ir šiltas kraujas,
Sruvena man žemyn skruostu.
Kad jūs žinotumėt gyvenime man trūksta jūsų,
Bet atminty išliksit amžinai.
Ir aš prisiekiu kiekvienais metais,
Ateit prie kapo padėt baltų gėlių...

Komentarai
Nuoširdus ir jaudinantis...Pamokantis,kaip reikia džiaugtis kiekviena diena...
gal ir nieko
mintis gera,tik kažkaip "neatidirbta"
man patiko ...
eilerashtis tikrai geras... neswarbu man jokie surimawimai... swarbiausia kad jis griebia uzh shirdies ir netgi priwerchia ishspausti ashara...
kiekwienais metasi...ar ne per retai..nors istikro..kas is tu geliu......
man visai nieko!
super kurinukas tik gajla,kad kartais buna tokia karti realybe
man nepatiko
liudnos eiles bet is kaskurios puses labai prasmingos .siek tiek kaikur nesirimuoja bet tai cia nebeda .taip ir toliau!
nuosirdi uzuojauta autorei jej taj tiesa...zinau ta jausma, kai netenki geru draugu... eilerastukas lb liudnas, bet sejp wisaj neblogas ir kajp jau minejo black_blood_girl bizki kajkur nesirimuoja...lajkykis
Labai liudnas eilius... bet siaip neblogas, tik tiek kad nelabai rimuotes matyt...bet siaip