KūrybaEilėraštis
Sudie
Sudie - tariu jums paskutinį kartą,
Sudie - negrįšiu aš daugiau.
Nematysit mano veido, šypsenos, akių,
Neišgirsit nei vieno pratarto žodelio,
Iš mano lūpų...
Dabar jau laikas man atėjo,
Palikt - ką susikūręs sau buvau.
Neplaks juk amžinai širdis.
Visi juk miršta,
Vieni ankščiau - kiti vėliau.
Žmogus kaip stovintis akmuo laukuos,
Norėtų gyvent ilgai ilgai.
Pažint gyvenimo vargus,džiaugsmus,
Mylėt ir būti mylimas.
O svarbiausiai, jog įrodytų, jog jis tikrai Žmogus.
Aš gyvenau, mylėjau,
Stengiausi būti Žmogumi.
Bet kas iš viso to išėjo ,
Tegul tai sprendžia mano mylimi draugai
Ir artimieji.
O akys merkias, kūnas šąla,
Jau rankų nevaldau.
Širdis lėtai nustoja plakt.
Jau viskas - nekvėpuoju...
Sudie - tikrai tariu jau paskutinį kartą...

Komentarai
''Žmogus kaip stovintis akmuo'',-šis stulpelis patiko...5/10....