man patinka darganotas oras, kai sėdžiu šiltam kambary prie lango ir nieko nemąstančiom akim žiūri į krentančias dangaus ašaras. tada užlieja nenusakomi jausmai.... kad tu žinotum, kaip tokiom akimirkom norėčiau,kad tu būtum šalia.... tik šalia, nieko nesakantis, tik apglėbęs, ašsiautęs mane savo stipriom rankom, priglaudęs prie krūtinės....
na žinoma ir t. t. ir panašiai....
banalybė!.. beprotiškos mintys, kurios kyla kada būna blogas oras.
help ! as einu iš proto nuo nuobodybės, greičiau nuo naivaus kvailumo, kurį lėmė gyvenimo neišvengiamybė.....
ir kadagi aš suaugsiu?
|
Komentarai
blogas oras liudnai mus veikia ir sukelia beprasmisku minciu ar liudnu prisiminimu..bet reikia moketi isgyventi nors man irgi tajp uzplaukia tik tada nzn ar taj priklauso nuo oro...
mano nuotaika nelabai priklauso nuo oro
nekenciu chemijos...
Cheminė reakcija smegenyse, kuri vadinasi "vienišumas". Todėl ir kyla tokios banalios (?) mintys. Be jų sveikas žmogus išprotėtų. Jausmai tik cheminės reakcijos galvoje..
jo linksma,,, ;/