
Plojimai...II turas, Vertimo konkursas...
Pusę nakties nemiegojau - rašiau, atrodo sudėjau į jį visas savo mintis...
Atėjus į mokyklą padėjau jį mokytojai ant stalo, tačiau ji man jį grąžino sakydama jog skaitysim patys... Ne... neskaitysiu, aš tikėjausi, kad jis atsiskleis tik mokytojos rankose, o ne prieš visą klasę...
Ir štai mokytoja sušunka : Septintas!. Atsistoju ir drebu... net gėda tokį skaityti : per... ak, tiesiog gėda ir viskas. Nežinau, kaip jį vertins kiti... O mokytoja vis skatina : na, pradėkim. Ne. Paduodu jai į rankas sąsiuvinį ir prašau, kad skaitytų ji mintyse, o ne prieš visus. Tačiau ji nepasiduoda, o ir klasė prieštarauja. Na, ką mokytoja kelis milimetrus nusileidžia sakydama : jei neskaitysi tu, tai aš paskaitysiu... Nėra kur dingt. Atsisėdu ir klausau. Pirmas sakinys. Visi nutilo. Antras. Mano jausmai. Visi tyli. Kažkas negero. Ir štai ji baigė sakydama: "Kokie neeiliniai žodžiai". Pasigirdo plojimai... Ką? Taip, visi plojo. Girdami. Na, to tai tikrai nesitikėjau... Dar labiau nuraudau, o jie laidosi savo pagyrimais... Vis dar tie ausį veriantys plojimai... Komentarai: "Grynai, kaip profesionalios rašytojos", "Pasijutau lyg skaityčiau tikrą romaną", "Jei nebūsi prezidente, tai rašytoja tikrai", "Nenustebčiau jei po kelių metų tavo knygą knygyne pamatysiu"...
Staiga, prabyla ir mokytoja: "Gražu, tik deje mūsų rėmai 10"
Keistas jausmas.
____
Beje, pastarosios dienos buvo labai užimtos. O čia dar ant nosies lipa matematikos olimpiados II turas... Jau mokytoja pradėjo smaugt kišdama į rankas uždavinyną... Nežinau, nežinau, nesusigaudau aš tuose uždaviniuose...
Ketvirtadienį auklėtoja (anglų mokytoja) pranešė jog jau galima verst tekstus, tad pradėjau... Palinkėkit sėkmės : )
___
Man reikia poilsio... Net savaitgalį turiu begalę darbų... O juk taip norėčiau atsigulti prieš saulutę ant minkštos žolytės, išsivalyti visas savo mintis, viską užmiršti, tiesiog nieko neveikti.... Ir pabūti ramumoje. Žvelgti į dangų...

Komentarai