|
myliu veja, ir zvaigzdes... vakar su geriausia drauge visiskoj tamsoj bludijome nemuno pakrante, vejas plaikste musu plaukus. is esmes turejo buti be galo salta, bet taip nebuvo!!! kazkas is vidaus tiesiog saukte sauke " o taip!!! pusk!!! ir nesiliauk!!! paliesk kiekviena mano lopineli!!! glamonek visa kuna" ir vejas siautejo. mes istiesem rankas i sonus... jis perejo kiaurai rubus, kuna... buvo nuostabu!!! o kai pagalvoji kad jis neseniai gloste jura, o dabar tave, kyla noras niekada nepalikti JO ir negrizt i tokius klaikiai saugius namus... zvaigzdes virs musu buvo neregetai skaiscios... ziurint i jas atrodo lyg paneri i neaprepiama gelme... nera zodiu kaip pasakyti ka jauciu ziurint i JAS. tai kazkas nepasiekiamo ir dievisko...
|
Komentarai
buvo tikrai nuostabu. o galybe didybe yra beveik didziausia mano gyvenimo aistra...
skraidei lyg gAlwa pametus ......
nzn ka tau parasyt.... idomu jausma pajutai... undinke gal gali bajgt prie visu diskusiju deliot sypseneles? nejaugi tau tajp svarbu turet daug komentaru??? juolab kad jie visiskai ne i tema...
Be komentaru
neiivaizduoju ka tau parasyti...
as tai vadinu begalybes jausmu
kaip gerai,kad tu toki jausma jautei
io pawydziu...
jo siandien baisi audra