
aciu, izeidineti nereikia. save skaudinti moku ir pati

Iš savo klaidų imame mokytis tik tada, kai jas padaro kiti.

Kartais nebesuprantu, kada meluoju sau, o kada kitiems. Gal džiaugsmas ir laimė tokie netikri atrodo vien todėl, kad yra tokie laikini. Nemoku visą laiką būti linksma ir laiminga. Kas kita liūdesys. Jis visada kartu, niekada nepalieka, tik kartais tyliai pasislepia sielos kamputy ir laukia, kada galės vėl sugrįžti, apkabinti, paskleisti savo melancholija kvepiančius kerus. Kartais iki tikros laimes tereikia susigyventi su savo liūdesiu.

Komentarai
saunios mintys, ruko muzika po to kita diena jas nukopino
Jis visada kartu, niekada nepalieka, tik kartais tyliai pasislepia sielos kamputy ir laukia, kada galės vėl sugrįžti, apkabinti... nejau negalima to pasakyti ir apie dziaugsma? :}
labai graziai parasyta... zodziai priwercia susimastyti....
liabaj jau liudnas dienorastis net mane nuliudino... (neswarbu kad ir tajp nebuwau geros nuotajkos... )