
Vytautas Kernagis - Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj

Raudonos, kad pravirkt gali, -

Rasa ten laša nuo lelijų -

Lyg dalgio ašmenys - gaili.

Ir pjauna širdį tarsi dobilą

Lig gyvuonies, lig pašaknų,

O vakarais kažko taip tolima,

Kažko nėra, kažko nėra - lyg artimų.

Tokia tyla gyvybėn smelkias

Kasdienio židinio ugnim!

Tokia daina, kad užsimerkia

Dainuodami_- lyg mirdami!

Lig pašaknų ten pjauna širdį,

Ten teka vandenys liūdnai,

Ir dulkės vieškelių dar šiltos -
Tarsi sodybų pelenai.

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj,

Raudonos, kad pravirkt gali, -

Rasa ten laša nuo lelijų -

Lyg dalgio ašmenys - gaili.

Ir pjauna širdį tarsi dobilą

Lig gyvuonies, lig pašaknų,

O vakarais kažko taip tolima,

Kažko nėra, kažko nėra - lyg artimų.

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj.

Komentarai
uzsinorejau vysniu..ish vis butu geraij jeigu galeciau jas sukramtyt..;//bl tie dantys..
be komentaru... likau apsaluz...
obaaa
joa.....nej pridurt,nej atimt.....
ohoho