
wisi mano dienorasciai (iki siol) (nekisk snapo,

sparnuotas jo spjuvis i nakties veida atsitrenke ir sustingo nuo salcio

pabego sirdis is kalejimo - neistwere vienatves

ak tu, vagie! nebesukiok laikrodzio. geriau apkabink.

nusokau nuo proto ir dabar esu tik drugelis su parasiutu...

beause gyvate beprotiskai mego klausytis Bacho - ja zavejo jo kuriama tyla.
palauk, kur begi! pamirsai nupiesti... mane

jeigu nori, kad pasaulis tau nusisypsotu, tai pirmiausiai nustok verkusi
menulis beprotiskai mego valgyti bandeles su idaru, bet niekaip nenulaizydavo ant pilvo uztiskusio dzemo.

noredamas priversti zeme greiciau suktis turi garsiai amseti ir gaudyti savo uodega. nejaugi?
draugai buna tokie skirtingi... bet kartu ir tokie artimi...

jauni mirties nebijo, pagyvene del jos jaudinasi, o seni saukiasi.

pasislepe po medziais tylomis juokemes lietaus lasais.

gal ir tau arbatos?

jei liutas rodo dantis, tai dar nereiskia, kad jis sypsosi... (citata)

nudazius pasauli megiamiausia svalva jame gali nelikti tu, kurie ir atstoja visa pasauli.

tikru draugu nerandi ieskodamas, jie ateina nelaukiami, o iseina linkedami tau laimes.

gyvenima statome is svajoniu, griauname nusivylimais, remontuojame darbais.

lektuvelis paskutini karta suplasnojo sparnais ir krisdamas tapo zvaigzde...
nejau nepameni sugalvoto noro?

kai pasaulis nusilenke ju slovei, jie suprato, kad tai jiems reiktu lanktis pasauliui...

in this world...
only you...

and me...

catch your hapiness, if you can...

mokant kalbeti reikia ir suprasti, ka sakai...

kaip garsiai zengiame i prieki...

kaip tyliai traukiames atgal...

pagrok man savo ilgesi...

kartais prisilietimas kalba tukstanciais zodziu

debesis apsikabino saule ir pravirko tikromis laimes asaromis...

as tik nakty paklydes seselis... liaukites mindzioje!

siryt nusipiesiau sau ant sienos laime...

niekada neisduok saves...

tai jau padare kiti...

ir netikek dievu, kurio nera...

tikek dievu, gyvenanciu tavo viduje...

kai nieko nebesitiki tada ir ivyksta tai, apie ka tylomis svajojai.

pirmam pasisveikinimui prilygsta tik paskutinis sudie

tureti sparnus, tai dar nereiskia moketi skraidyti

puoles angelas...

atgims...

boruzei beskaiciuojant taskus...
kuriuos pasiglemze lietus...
beamze...

---------------------------------------- ---------------------------------------- ---------------------------------------- ----------------------
gyvenimas - tai krioklys. dunkst i akmeni - skauda

Komentarai
nuostabios nuotraukytes. ;]
fainaj,tikraj...kazkurioj vietoj beskaitant net asaros susikaupe...
pasislepe po medziais tylomis juokemes lietaus lasais. jiega cia tai jiega
silta gera smagu malonu nenusakomai artima . i prieki einame garsiai, o atsitraukiame taip tyliai. o taip pagrok man savo ilgesi. <<(as visad galvojau kur yra grozis, o jis situose zodziuose)
ooo, daug... bet mintys neblogos...
Drugelka_smile
sweet_killer rašė: Drugelka_smile<<< ir kaip gi man juos sumazinti?
nice...
Drugelka_smile<<< ir kaip gi man juos sumazinti?
sweet_killer rašė: Drugelka_smile
Drugelka_smile
Tikru draugu nerandi ieskodamas, jie ateina nelaukiami, o iseina linkedami tau laimes. kartais prisilietimas kalba tukstanciais zodziu. debesis apsikabino saule ir pravirko tikromis laimes asaromis... pirmam pasisveikinimui prilygsta tik paskutinis sudie Labiausia man patikia skainiai. O siaip nereikejo visko sudeti, nes per daug visko.