Ar tu busi mano draugu?

Ar tu busi mano draugu?
Nepaisant to, kad reikia.
Kas as esu? As nesu tuo tikras.
Kas tu esi? As noriu tai suzinoti.
Mes nepardavinejome kartu pagalbos Koolui ir netranzavome kartu i mokykla. Mes ne is to paties miesto, ne to paties Dievo, kazin ar ir is pasaulio to paties. Nera vaidmenu atlikimui, nera apsaugos uztikrinimui, nera kalejimo uzdarymui. As viliuos, kad joks atsakymas neatstos tavo buvimo, tavo akiu, tavo esybes. Draugyste yra laisve, yra skrajune, yra retenybe. Jai nereikia stimulo, ji pati yra stimulas. Ji pasitiki, supranta, auga, tyrineja, ji sypsosi ir verkia. Ji nereikalauja ir nesikabina, ji nesitiki ir nereikalauja. Ji yra – ir to uztenka.
Daznai as bunu per daug rimtas, retai nuspejamas is anksto. Kartais saltas ir nutoles, tikriausiai as visuomet keisiuos. As triuksmauju ir giriuos, kaip vaikas siekdamas demesio. As mastau ir atrodau sugryzes, o mano pyktis gali buti netramdomas.
Bet as prajuokinsiu tave
Ir tikriausiai tave mylesiu
Ir busiu salia kai tau bus baisu
Beveik kasdien as siek tiek drebu
Kadangi bijau labiau, nei gali zinoti nepazystami
Ir jeigu as atskleisiu savo drebancia puse
(issigandusia puse as slapstau)
ar tuomet
Tu busi mano draugu?
Draugu,
Kuris matydamas, kaip as bijau jo artumo ir stumiu ji nuo
Saves, vis tiek uzsispyrusiai pasiliktu pasidalinti dienos
Likuciu, kai niekas nezino mano vardo ir neskambina
Man telefonu
Kai niekam as neberupiu – ka padariau ar ko nepadariau –
O tie, kuriems as padejau ir tikejausi to paties is ju
Taip vikriai pabego, palikdami mane vienisa,
Netekusi bet kokio zavesio ir subtilumo,
Vis delto pasiliktu.
Ar tu busi mano draugu?
As nezinau, kodel,
Tiesiog to noriu.
Ar tu busi mano draugu?
Ar tu busi mano draugu?
Juk yra priezasciu, kad nesutiktum juo buti:
Kartais as bunu misrus, daznai bunu drovus ir labai jautrus,
Mano baime issilieja pykciu, nors man del to ir sunku,
Apie save as kalbu tuomet, kai bijau
O diena daznai praleidziu, neistares nei zodzio.
Bet as prajuokinsiu tave,
Ir tikriausiai tave mylesiu,
Ir busiu su tavim kai tau bus liudna.
As paverkslenu truputi...beveik kasdien,
Kadangi as trokstu daugiau demesio, o to visiskai nezino nepazystami.
Tad jeigu as atskleisiu savo malonia puse
(svelnesne ir siltesne puse as slepiu)
Ar tuomet
Tu busi mano draugu?
Draugu,
Kuris nepaisydamas bet kokiu glebiu izadu,
Paliestu ta slpata vieta, kur as esu paciu savimi
Ir suzinotu, kaip skauda lupas prasant ir akis verkiant.
Kuris nenueis salin, surades mane viensisa gulint gatveje
Ir meluojanti, nes pralaimejimai mane sugniuzdo.
Bet sustotu salia ir pasiliktu, kad primintu man ta diena, kai
Buvau grazus.
Ar tu busi mano draugu?
Juk yra tiek priezasciu, kad nesutiktum juo buti:
Taip ju begalo.
Ar tu busi mano draugu?
Kai tik pamatau
Tave
Kai tik pamatau tave
Vel sugryzta tas skausmas
Ir man suspaudzia krutine,
Visai prie pat sirdies.
Man labiau patiktu, jei tokia
Itampa butu pilve,
Kad galeciau ja numalsinti
Ar suvilioti martiniu.
Kancia krutineje nesuvedziojama
Ji tenori tavo ranku,
Bet tai neimanoma,
Nes tu man pasakei
Kad meile negali nieko reikalauti.
Gal galetum retkarciais pasikalbeti su mano sirdimi?
Ji nesupranta.


( James Kavanaugh “Ar tu busi mano draugu?” )

Komentarai