imbierinė
šiandien gyvenimas iškrėtė dar vieną pokštą - ryte sužinojau, kad koncertas, kurį, maniau, vesiu rytoj, vyks šįvakar.
pasirodo, 6 valandos pilnam susikuitimui, karštai voniai, plaukuosenai ir akių špakliavimui buvo visai įmanomas laiko tarpas. (ooo man patinka dainuoti, kai ant veido lyja dušas)
maža to, į koncertą atėjo tie, kurie neturėjo ateiti (bet gerai, kad atėjo ;})
ir tie, kurie tiesiog yra arogantiški pasipūtę snobai (nepykstu ant jų, nors galėčiau)
užkulisiuose buvo dvi geros mergytės ir gerulis instrumentų stumdytojas su sveiku, kad ir ironišku humoru (ąčiū ;} o kitąkart suderinkit, tamsta, pats gitarą ;})
ši diena truko >24h (aš taip dažnai svajoju apie ilgesnę parą...) ir buvo be galo sunki, švelniai tariant, ekstremali.
paprastai tokie, kaip aš greit nusibaigia:
pusryčiai - manų košė, kitas dienos meniu - Halls, arbata, medus, imbieras, Septolete pastilės,,,
(man patinka mano kaprizinga gerklė su visom anginom ir užkimimais)
o ir Celsijaus stulpelis gerokai braškėse buvo

išbandymai parodo, kiek stiprybės telpa mano sudėtingam organizme, kiek (pasi)tikėjimo sklando virš galvos.
kai jie šalia, kai groja arija, kai gaunu raudoną rožę, kai apkabinu, kai sakau, kad nemyliu, kai klausau tavo tylėjimo
tada ima lyti
(giliai.paprastai.žaviai.švelniai)

Komentarai