kas yra kas (nuosirdziai)
susipainiojau...
ka daryti su zmogum, kurio turbut niekada nepajegsi suprast, nors jis paprastas kaip lapo popierius?..
as bandau ilieti i jo pasauli kitokiu spalvu, nes man kazkodel rupi. bet kaip zinoti, ar verta.. kas as esu tam zmogui? ir ar verta palaikyti rysius?..
viena karta apie kazka nereiksmingo snekejom. is bendro pokalbio isplauke jos zodziai:
"as bendrauju su tavim.ir zinau kad bendrauju tam,jog as tave (manau) daznai suprantu.tu mane taip pat.jog zinau kad tu zmogus,kuris savo mintimis ar planais pagyvina mano gyvenima...ir kartais pilka mano pasauli. tai yra as zinau ko is taves noriu. o bendrauju ne tam kad platesnis pazistamu zmoniu skaicius ar dar kazkas panasaus..."
atrodytu, gal ir viskas nieko. kiekvienakart, darydama kazka gero, pasizadu sau NEREIKALAUTI, NESITIKETI atlygio is to zmogaus. man tarytum uztenka matyti laimingas akis ir kazkokia siluma, sklindancia is ju.
taciau taip daznai nusiviliu. galbut "draugyste" TIK del elementarios naudos. galbut as klystu. bet is kur man zinoti?
as tiesiog niekuomet nesulaukiu atlygio uz tai, ka darau.
ar taip yra todel, kad zmogus nemoka atsilyginti?.. gal bijo neprilygti mano idejom?..
noreciau zinoti, kodel man taip rupi. noreciau, kad gal net nerupetu.
bet negaliu. tiesiog kazkas neleidzia nutraukti...
kaip man tai isspresti?.. tik nesakykit, kad reikia laiko. siuo atveju jis tik dar labiau viska painioja. o jo ir taip daug prabego..
taip daznai tenka pasirinkti: susitaikyti su neisvengiamybe ar kovoti, nepaisant visko?.. ir sis klausimas lieka neatsakytas.

Komentarai
Dzeb rašė: Kazkas panasaus buvo ir pas mane. Is pradziu labai geras bendravimas buvo, bet paskui atsalo. Tiesiog nebesinorejo nei matytis, nei kalbetis. Tada isvedziau, kad visa draugyste palaikiau as. Pabandziau bendraut tik is noro, o ne is reikalo. Ir gerai, atitolom ir valio. Taip reikejo. Nezinau kaip jai, bet man nuo to tikrai geriau. O as tikiu, kad jei zmogus noretu bendrauti, tai ir bendrautu. Uzkalbintu, ar koki sms parasytu. Tai va, mano nuomone: Vien is reikalo nesistenk, nebent nori. Bet cia paneigiu kita savo tiesa: Visada kovok iki galo. Nezinau ka cia supratai....
Kazkas panasaus buvo ir pas mane. Is pradziu labai geras bendravimas buvo, bet paskui atsalo. Tiesiog nebesinorejo nei matytis, nei kalbetis. Tada isvedziau, kad visa draugyste palaikiau as. Pabandziau bendraut tik is noro, o ne is reikalo. Ir gerai, atitolom ir valio. Taip reikejo. Nezinau kaip jai, bet man nuo to tikrai geriau. O as tikiu, kad jei zmogus noretu bendrauti, tai ir bendrautu. Uzkalbintu, ar koki sms parasytu. Tai va, mano nuomone: Vien is reikalo nesistenk, nebent nori. Bet cia paneigiu kita savo tiesa: Visada kovok iki galo. Nezinau ka cia supratai....
Negerietis rašė: Dar gerai pagalvočiau, ar jai tavo draugystės iš tikrųjų reikia. Kaip tuo įsitikinti? - velnias žino, tokie dalykai dažniausiai labai gerai matosi. Aišku, jei nenori pamatyti, tai ir nepamatysi. Nu bet jei jauti, kad verta, tai tikrai, kovok. Ne visi žmonės yra linkę greitai prisileisti kitus.
Dar gerai pagalvočiau, ar jai tavo draugystės iš tikrųjų reikia. Kaip tuo įsitikinti? - velnias žino, tokie dalykai dažniausiai labai gerai matosi. Aišku, jei nenori pamatyti, tai ir nepamatysi. Nu bet jei jauti, kad verta, tai tikrai, kovok. Ne visi žmonės yra linkę greitai prisileisti kitus.
hare_bo rašė:jei manai, jauti, kad verta, tai kovok! jei tau tos akimirkos praleistos drauge dziugina, tai dziaukis tuomet y nemastyk kas bus.. 😘
Negerietis rašė: Tai nesupratau ko tu nori. Kad tau atsilygintų už draugystę. Kuo?
Tai nesupratau ko tu nori. Kad tau atsilygintų už draugystę. Kuo?
jei manai, jauti, kad verta, tai kovok! jei tau tos akimirkos praleistos drauge dziugina, tai dziaukis tuomet y nemastyk kas bus.. 😘