"Visa žmogiškoji išmintis yra sudėta į du žodžius - laukite ir tikėkitės" A.Diuma.

[iš brangaus mūsų tvirtovės žmogaus dovanotos knygelės.]

///Mylimiesiems

Aš laiminga, nes vilkiu pačią nuostabiausią raudoną kalėdinę pižamą su pingviniuku.
Ir dar mielos rožinės šlepetės, pačios šilčiausios močiutės megztos kojinės, tetos išminties perlai, visos nuoširdžios mielos smulkmenėlės...

Ir visa tai nieko nereikštų, jei nebūtų jūsų.
Nejučiom atėjusios šventės dar kartą, tik šįkart giliau, priminė, kas mes.
Mes - viena didelė šeima, maža pasaulio tvirtovė, kuri esti tik tada, kai laikomės kartu. ar laikomės?..

Mes šiuo atveju tik žmonės. Skaičiuojantys vieni kitų trūkumus. Teisinamės arba bandome pateisinti kitus.
Matau, kaip kartais griūva jūsų pilys.
Matau, kaip kartais bijote pakeisti ir keistis, bijote nežinomybės, jaučiatės bėjėgiai.
Prieš Dievą, mus ir netgi save.
Kartais reikia tik tai pripažinti. Ir tai bus pirmasis jūsų žingsnis Kitados link. Pripažinimo žingsnis.
Kurį žengti privalome vieni, nes jis sunkiausias.
Po to eisime kartu. Aš pažadu.
O kartu bus lengviau, nes jausime šalia einančio viltį.

\\\

Kai dėdė nusiskuta visą gyvenimą augintus ūsus, kai teta randa savy jėgų viską pakeisti.
Kai pusseserės ieško savo kelio, o mažosios deklamuoja eilėraščius, užsilipusios ant kėdutės.
Kai močiutė groja akordeonu, o mes šokam ratelius.
Kai užaugusios sesės, visai kaip vaikystėj, susikimba rankomis...

Mes turime džiaugtis vieni kitais ir mylėti be galo.
Privalome priimti kito skirtingumą ir leisti jam gyventi savaip.

Nes tik būdami savimi galime būti laisvi ir laisvai mylėti.

***

Atminsiu tik tai, kas gera. Viską, ką jumyse radau, ko išmokau, kuo susižavėjau. Kas širdy įrašyta, nieks negali atimti. Ir neatims.

"Ir žinau, nebus ašarų ten, Rojuj"

Komentarai