KūrybaEilėraštis
Ten
Nukramtytom lūpom kalba iliuzija
Ne mano klausai girdimu dažniu tik
Kiek per aukštai
Aš ne šikšnosparnis
Nors verčiama skraidyt naktim
Tie medžių žmonės
Vis saulę leidžiantys
Armonikėlėm lūpinėm
Keliauja į tariamą Niekur
Vienvietėm valtim be irklų

Komentarai
Kitoniškai ir maloniai.😃
ačiū labai 😘 man tik keista, kaip šitam eilėraštyje kol kas visiems viskas aišku. atrodo, rašiau abu tą pačią naktį, abiejuose nekonkretizavau nieko... 🤔 beje, dingusi, nejau tau jų čia labai trūksta? manau, kad skyryba viską tik pagadintų daugeliu atveju.. manau
super 😘 10 😃))
Gražiai. Nieko netrūksta, mano nuomone, tik vis nepriprantu prie skyrybos ženklų nebuvimo.