
Uola

Tai Tavo šventas buvimas many
Tai Tavo žodžiai, kalbantys man
Ir aš trokštu būti su Tavim.
*-*-*
Mokei atleisti, pats būdamas atleidimas.
Ir aš išmokau.
Kasdien išmokstu iš naujo.
Senam vasaros lietuj ir šaltuose delnuose radai mane prieš man Tave surandant.
Ramybė iš Tavęs ir laisvė.
Laisvė pasirinkti. Renkuosi Tave.
Nes Tu esi laisvė.
Mano antra galimybė, kurią gaunu už nuleistas akis.
Bet tik taip atrodo.
Iš tiesų ją dovanojai dar prieš man suklystant.

Ir aš pasiklydus be Tavęs
Pasiklydus, pasiklydus... kasdien vis labiau.
Dovanojai man daug mylinčių.
Tik kodėl taip šalta?
Tu žinai. Vienas žinai.
Ir, tikiuosi, šypsais--

"Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu aš nebijosiu, nes Tu drauge būsi."
Savo vienišą Dievą apkabinu,---

Komentarai
Labai silti zodziai 😃 geri atsiminimai uzplusta 😘
o va sita dienorasti jou nezinau kiek kartu skaiciau ir dar skaitysiu.... Idealus. Ramuma. Nezinojimas. Tikejimas. meile. Viskas cia pat ir viskas susimaiso... Labai daug lieka perskaicius. Labai.
ačiū :} tik kad ta eilutė Jurgos dainai priklauso ;>
'Savo vienišą Dievą apkabinu,---' (mm) patiko man šita eilutė,. be galo.
;] tiesiog labai siltai.... ;]