lapkritis
prinešiu pilnus namus gėlių spalvotų...
Tapysiu tave
Rašysiu tave
Dainuosiu tave
dar vieną naktį ir visą gyvenimą
Vėl kažkokios verksmingos nuotaikos. Kaip aš nekenčiu lapkričio. Niekada neatneša TO. Tik šaltį, lietų, melancholiją...
Vėl užsidaryt namuose/ svečiuose/ kabakuose, po dirbtinės saulės šviesa. Vėl gerti pigų vyną, kuris nudažo lūpas sodriai raudonai. Mažiau rūkyti, nes balkone velniškai šalta.
Vėl pamest/sulaužyt skėtį.
Vėl vaikčiot su amžina sloga.
yup, welcome!
sing and sing again about my sweetest love.

Komentarai
Kaiiiip tai pažįstama. Kaltinkim Klaipėdą, bus lengviau 😘
Tikiu, Elena, tikiu. Galbūt 😃 Pati nejausdama laukiu to kitoniškumo, bet damn tie lapkričiai jau keletą metų nesikeičia. Tas užsidarymas patalpose žudo. Vienos kavinės keičia kitas, keičias kompanijos, pokalbių temos, bet vistiek persekioja tas de javu jausmas.
O netiki, gruodžio pirmą parašysi apie netikėtai kitokį praėjusį lapkritį? [Aš pati savo gyvenime šiam lapkrity lygiai taip pat nematau jokių prošvaisčių, bet kažkaip nesinori visko jau dabar nusmukdyt.]