KūrybaEilėraštis
Kai pažvelgiau į langą
Pramerkiu akis,
žvelgiu pro langą
į gundančią tamsą.
nežinia, paslaptis, aistra..
aistra ten būti.
noras užmigti ir sapnuoti:
"aš žemėje,
skendinčioje tyloje,
aklame šaltyje..
tik mano mintys - jausmai,
kurie negali nuo manęs pabėgt,
jie mano gyvenimą tęsia,
jo istoriją,
kad ir kokia ji bebūtų,
vis tik kaip kokia filosofinė teorija -
tokia pilna ir tuo pat neapibrėžta.."
kaip ir mano žvilgsnis pro langą -
toks keistas, toks malonus savo jausmu
tarsi nepažintu kvapu,
kaip bepročio gyvenimas,
toks nekaltas ir malonus...

Komentarai
na toks isjaustas..