34 žingsniai

bet nieko, pagydoma smūgiu per galvą [niekas netiki šiuo metodu, tik aš]
tai va.. ryt informatikos mokyklinį išlaikau ir gaunu trumpukes atostogas

nuo šitų egzaminų..
ir, kaip suprantu, trumpų atostogų nuo mylimo žmogaus..
nematau čia nieko gero..
tiksliau tuksintis daiktas neleidžia pamatyti [ o aš ir nenoriu]
o protas sako kad išvis dar nėra ką matyti.. tai kam neleisti, jei nėra kam leisti??

tiesiog diena, para, dvi, trys... man jau yra didelis laiko tarpas..
nes nematau šypsenos, arba negaliu jos naglai reikalauti..
negaliu gauti į šoną už eilinę pošlybę..
negaliu apsikabinti ilgiau nei įprastai..
negaliu pasijuokti iš nieko...
ir dar milijonai dalykų....
vat kiek gėrio netenku
[nedeginkit ant laužo, jei mano rašliavą palaikysit egoistiška.. tiesiog aš neradau kaip kitaip išreikšt tą jausmą.. ir prirašiau kaip egoistas...]
[tuksinčio daikto pašonėje esantis motoriukas dirba be problemų ir 100% įkrautomis baterijomis
][vat...]
[myliu]
...ir myliu be kablelių :*
Komentarai
Visai tu ne egoistas.. tau dar iki tokio toli.. *
Albert Camus– Sizifo mitas, gera.