Teatleidžia man tie, kurie rašo...
Jeigu aš supratau ne taip...

Gyvenimas keliauja pastoviu greičiu.
Tokiu pačiu kaip ir įprasta...
Nei greičiau, nei lėčiau...

Nesusilaikiau ir atsakysiu, atleiskit...
Laikas turi norą eiti, bėgti, lėkti..
Mes priversti lėkti su juo..
Ir visi mes pamirštam dirstelti į laikrodį...
Juk kuo dažniau žiūri į jį, tuo laikas eina lėčiau..
o gal išvis užmirškim tą sąvoką - laiką??
kam jis reikalingas, kai aplink taip gera..
Traukinys išvažiuoja..
Bet tuo pačiu ir grįžta ir dažnai grįžta, musiškiu atveju gal net per dažnai gali būti...
Ir tai dal toli... kaip pasakose „už 9 marių, jūrų, girių“...
Džiaukimės ką turime.. be baimės kad prarasime..

Ilgai mąsčiau apie tai, nes patį mane buvo pakirtęs liūdesys šiuo klausimu...
Bet pamąsčiau smegenim, ką jaučiu širdim...
ir supratau...
Parazitas, ne parazitas... pasaulis manimi neatsikratys..
niekas manimi neatsikratys...

ir išvis.. ryt graži diena ..
einam pasivaikščiot??

Komentarai

Tarp_eiluciu

sava filosofija labai pagirtinas dalykas... smagu girdėti savą o ne froido, nyčės, kanto, kamiu ar mintys.lt mintis

Aitvaras

Laikas.Asmeinišakai aš jo niekad nesupratau.Bėgdavau paskui savo gyvenimą.Ir nežiūrėjau į kurią pusę.Laiką skaičiuoju ne sekundėmis,o atradimais ir nuveiktais darbais. O džiaugtis tuo,ką turi yra talentas.Ir nieko tokio,kad prarandame.Vistiek yra kažkoks žinojimas,kad kada nors visi gražiausi nutikimai atgims,tik gal kitais pavidalais