nes taip jau yra.
Pasineriu žvilgsniu vienam taške ir jaučiu, kaip tempia smegenyse, nors minčių nėra. O gal per daug jų? Negera…
Bandau suprast širdies dūžių ritmą, priverst kraują tekėt kūnu, bet suvokiu, kad tai neįmanoma. Negera…
Mėginu dar kuonors tikėt ir verčiu save tyliai melstis, bet kartu bijau, kad tai beprasmiška. Negera…
Nekenčiu savęs. Negera…
Branginti gerai, bet dabar norėčiau neapkęsti.

Komentarai
kaip bebutu Negera reik laikui panirt po tekmia,po kiek laiko viskas atrodys kiek kitaip,ir galima bus pamastyt kas ir kaip yra jau kitokiu poziuriu.