KūrybaEilėraštis
Bejėgiu žvilgsniu
Paliko mane visi kas netingėjo
Išėjo savais keliais
Mano motina mirė
Palikdama skausmą giliai
Tėvo nemačiau jau seniai
Visai jo ir nereikia
Neatėjo į mamos laidotuves
Pažiūrėt kaip jo vaikai verkia
Kodėl broliai tiek pavydėjo
kad mama gal labiau mane mylėjo
Bet jūs gi jau turit savo gyvenimus
Aš dar jo tik laukiu su nerimu
Gerai, jūs suaugote
Turite savo šeimas laimingas
Bet man kaip elgtis?
Jaunam, nepatyrusiam
Gyvenimo likimo negailestingo..?
Praradau savo brangiausią žmogų
Į kurį būčiau galėjęs atsiremti
Kol įprasiu tarp šio pasaulio dėsningumų
Dabar nežinau daryti ką ar ne...
Ir čia tik prasidės mano sunkumai
Kuriuos išspręst bus sunku kaip niekada
Bejėgiu žvigsniu palydėjau ją
Į amžino poilsio karalystę...
Bet, mama, patikėk, tu būsi manyje
Mano širdyje, ir žinosiu kad saugai mane
Būdama aukštai danguje

Komentarai
na senas kriene. priejai liepto gala ar ne? when revenge will come, we will drop the bomb. 1
sakai, neblogas ir rimuojasi neblogai? keista. kiek tik bandau skaityti, jame ne velnio niekas nesirimuoja. siaubingas tiesmukiskumas. eilėrastyje, kaip meno kurinyje, to neturetu buti. viskas pateikta taip iprastai, banaliai, nuobodziai, kad net to vargso nukentejusio vaikelio nesinori gailetis. krc. labai jau cia tingiu zarstytic kritika, nes musu autorius jos vis tiek nepriims ir eilini karta isvadins durnu. su malonumu kalu jums kuola. tiesa, pries tai darydamas as PERSKAICIAU jusu eilerasti, autoriau. juk jus vertindamas kitu zmoniu kurinius, to nedarote. o vertetu. turetumet is ko pasimokyti rasyti. daug ka dabar prarandat. disrespect.
kaip eilerastis , neblogas ir rimuojas neblogai . Taciau jis siek tiek daug perkraupus , nors jei tai tikri isgyvenimai viskas suprantama
tu dedi daugumai 1 tam kad tavo eilerastis i topus pakiltu?