sakiau, kad neprisirišu prie žmonių, bet va, bac, vieno nebėra ir vis verkiu verkiu ir klausau "I don't wanna miss a thing". nes sėdi kasdien, matai žmogų, su juo bendrauji ir jis jau kaip ir po biškį tampa vos ne tavo paties savasties dalimi ir staiga jo nebėra. nebijokit, nenumirė, tiesiog išvažiavo namo ir sakė, kad kitąmet negrįš. sakiau šįryt, kad pasiilgsiu. už visus mus pasakiau, bo jūs visi, kiaulaitės, iš po vakar miegat. o pasiilgsim mes visi smarkėm. ir ne dėl to, kad nebus, kas kekšaus. tiesiog pasiilgsim kaip žmogaus, juk sakiau.
dar ką apie tą prisirišimą. visai išskydau. ri nemačiau dvi savaites ir galvojau, kad išprotėsiu, jei nepamatysiu. nu ir būčiau išprotėjus, bet vos grįžo ir pamačiau.
Buvo vasara kaitriausia
|
Komentarai