|
esu beviltiškai juokinga. dabar jau esu tuo tikra. jei ketvirtadienį ar penktadienį dieną aš dar sakiau, kad juokingi esate jūs visi, o ne mes visi, tai dabar besijuokdama galiu atsakyti, kad juokinga esu aš. susišikau sau savaitę, o gal tiksliau man ją sušiko. teigiamai! nebegaliu nieko dorai padaryti: vienu metu liejasi apatija ir begalinė meilė viskam aplink, beprotiškas kažko laukimas ir tas vienas vaizdas prieš akis. God.. Ir nuojauta kužda, kad viskas tikrai nesibaigs gerai. O vis dėlto. Nuo mažens pastebėjau, o tiksliau pasakyčiau, įsiteigiau, akd pastebėjau, kad tai apie ką pagalvoji, niekada neišsipildo. Todėl dabar kaip užstrigęs vinilas sau kartoju visas įmanomas blogos pabaigos versijas, o apie kažką geresnio mąstyti norisi be galo, bet vai tai tau, negalima, mažu neišsipildys. todėl susirandam pačią negalimiausią versiją ir galvojam apie ją, nes kažko šitai sumautai savaitei reikia, kad galėčiau laimingai sulautki penktadienio ir tada spręsti savo gyvenimėlio klausimus. reikia kaip nors ištempti tą gyvenimo, kaip sakė gerbiamoji Z.M., gabalytį. Help me, God.
|
Komentarai
Gerai, labai nuoširdžiai linkiu, kad tai, ko labai nori išsipildytu😃
Tokia jau ta realybė
ačiū `] dar jei nuoširdžiai palinkėtum, kad tai, ko labai noriu, išsipildytų, tai visą gyvenimą geruoju minėsiu 😘
Aš ir kažkaip pastebėjau, kad tai apie ką labai galvoju neišsipildo. Tiksliau neišsipildo tai kas noriu, kad išsipildytu. Linkiu, kad greičiau ateitu penktadienis