dabar, kai jau šiek tiek atvėso viskas ir jau spėjau pajust tą kasdienybės xujoviškumą, pagalvojau, parašysiu apie respublikinę istorijos limpiadą. įspūdžius, emocijas ir panašiai. daug ir neįdomiai, bet ką padarysi, tokia jau gimiau.

gal reikėtų pradėti nuo to, kaip aš ten patekau, bet ne tame esmė. esmė tame, kad jau pats nuvažiavimas prasidėjo su ale nuotykiais. kadangi nevažiavo joks lydintis mokytojas, aš ir mano didžiai gerbiama kolegė, kurią mes vadinsime Žara, turėjome didelę veikimo laisvę ir iš dalies todėl vos nepavėlavome į autobusą. kadangi iš esmės esame šiek tiek panašios, tai mielai kankinome visus kelis autobuso keleivius savo diskusijomis apie XI-XV amžiaus LDK istoriją ir skaitomomis ištraukomis iš dievo E.Gudavičiaus knygos. beje, abi vienbalsiai nusprendėme, kad po olimpiados dar labiau gerbiame Bumblauską ir Gudavičių, bet apie tai vėliau.
kągi, po ilgos kelionės užsukom kažko er kioskan. apie tai nerašyčiau, bet ten teko užmatyti didžiai gerbiamą music.lt narį Tremor_Christ. vo.
po trijų valandų sėdėjimo ėjimas nuo stoties iki T. Ševčenkos 31 bent pradžioje atrodė kaip lengvas pasivaikčiojimas. vėliau vos nepridėjom kelnėsna, kai pamatėm, kad pagaliau atėjom.
jau pats atidarymas sunervino savo beprotišku ilgumu ir, berods, "Versmės" leidyklos vadovo nusišnekėjimais. Gerb. D. Karvelio pasakyta mintis "mes pasistengėm, kad jums būtų sunku" įbaugino. o be reikalo. užduotys buvo lengvos. ir kai jas pamačiau, pasidarė taip abydna, kad diena ilgiau nepasėdėjau prie, tarkim, Gudavičiaus istorijos. tema, beje, man buvo įdomi - "Lietuva nuo Kvedlinburgo iki Lucko". žioplų klaidų kaip visada - ne vieną ir ne dvi padariau. telieka graužtis.
beje, ar minėjau, kad darbai buvo nekoduojami? durnizmas. mano kolegė Žara po užduočių sprendimo priėjo prie didžiai gerb. organizatoriaus, kurio pavardės antrąsyk neminėsiu, ir paklausė apie tuos darbus. dėl to ji ir aš gailėjomis dvi dienas. kodėl? todėl, kad šis ponas buvo labai jautrus mūsų pateiktu klausimu, ėmė klasuinėti, kas ems ir iš kur, o mums atsisakius jam pasakyti, parodė į vyriausiąjį Vilniaus policijos komisariatą ir pasakė, kad ten turi daug draugų ir ar vienas, ar su draugais jis vistiek išsiaiškins, kas mes esam. žinoma, juokais, turbūt, bet nuskambėjo nemaloniai. jau nekalbu apie tai, kad paskui jis dar ne kartą buvo prie mūsų šio bei to paklausti priėjęs. nemalonus tipas.
vėliau sekės ekskursija į Valdovų rūmus. na ką, kai išaiškino visą tą koncepciją, nebesu šitaip prieš juos, bet vistiek. kodėl, mes, anot archeologo, vedusio ekskursiją, statome vertybę, kai tikros vertybės, pvz daug Lietuvos bažnyčių baigia sugriūti. patys valdovų rūmai so far įspūdžio nepaliko, visur marškos, laidai, statybos. paliko įspūdį du tamsiaplaukiai berniokai, kurie man ir mano kolegei nuo praėjimo patraukė laidus ar tai maršką, nes mūsų rankos buvo užimtos `]
mūsų nakvynės vieta - paupio namai, kažkur ten centre ar bent šalia jo. apsidžiaugėm, o kodėl ne. pasidėjom daiktus, žinoma, dar spėjom susinervinti dėl besiardančios ryžos mokytojos, susiradom chebrantų ir išėjom į senamiestį. laimės ieškoti. mūsų naktiniai pasivaikščiojimai ilgai netruko, nes vienas keliauninkas buvo labai viskuo nepatenkintas ir mūsų kelionę labai sutrumpino. beje, vienas vyriškis prie Lietuvos Pašto labai gražiai grojo akordeonu Amelie soundtrackus.
grįžom pirmą, užmigom antrą, septintą valandą kambariokės užsistatė žadintuvą. miego beveik 0. na ką, nieko baisaus. mes su kolege ir taip žinojom, kad apie antrą finalą mums nei kalbos nėra. užtat mūsų bendražygiai visi pateko nevermind. nusprendėm, kad sirgsim už, atleiskit, kad paminėsiu vardus, Simą, Vytenį, ir dar du vaikinus, iš kurių vienas Karolis, o kitas su violetiniu megztiniu , t.y. tuos, kur tuos laidus patraukė
kol finalistai rašė istorinį esė, mes su kolege Žara išėjom po Vilnių pasibastyt, apsilankėm ŠMC, pailsėjom, atsigėrėm kavos ir grįžom labai puikios nuotaikos.
vėliau ekskursiją į Kernavę taip pat buvo puiki. į nieką nekeisčiau to pusvalandžio šildantis ant piliakalnio šlaito.
galiausiai į uždarymą nebėjom. atsisveikinom su pora kauniečių ir išbėgom į stotį.

ko gero tiems, kurie vieksą perskaitė buvo tikrai neįdomu, nebent patys ten dalyvavot, bet tiek man, tiek mano kolegei Žarai dar ir dabar emocijų krūvos. ir galiausiai, jei dar čia netyčia pasitaikytų olimpiečių, nors tas yra mažai tikėtina, būtų labai malonu, jei kas atsišauktumėt. ačiū jums

Komentarai

The_Wicked_One

Satnamodas rašė: The_Wicked_One rašė: Dilgele rašė: The_Wicked_One rašė: Dilgele, aš vis dar esu prieš tas statybas

Satnamodas

The_Wicked_One rašė: Dilgele rašė: The_Wicked_One rašė: Dilgele, aš vis dar esu prieš tas statybas

The_Wicked_One

Dilgele rašė: The_Wicked_One rašė: Dilgele, aš vis dar esu prieš tas statybas

Dilgele

The_Wicked_One rašė: Dilgele, aš vis dar esu prieš tas statybas

The_Wicked_One

crazy, aš nežinau, kelintą tiksliai, bet marods aukščiau už tavo klasioką. beje, dalyvių buvo 72 Dilgele, aš vis dar esu prieš tas statybas, bet papasakojo apie tą visą, kad statoma tam, kad parodytų to pastato evoliucija per visus amžius ir panašiai, norima atseit ryškiai atskirti, tai, kas yra tikra ir kas rya pastatyta dabar, kad patys valdovų rūmai yra taip statomi, kad neliestų senųjų pamatų ir nedarytų žalos toms orginalioms vertybėms. bet tas nuomonės pakeitimas tai tik labai iš dalies `]

Crazyz

tai kelintą vietą užėmei? mano klasiokas (nu, ne mano, bet vienuoliktokas) užėmė 40 vietą iš 70.

Dilgele

Gudavičius kartais praveda mums paskaitas. Nerealus senukas.: ) O va įdomu, ką jums apie valdovų r. jums pasakė, kad leido dalinai pakeist nuomonę? Nes kol kas iš kompetentingų asmenų teko girdėt tik argumentuotų nuomonių prieš jų statybą.