karta buvo dirbtiniu roziu sodas, kuriame megdavo zaisti dirbtines sypsenos ir dirbtinis juokas. i zaidzianciuosius megdavo ziureti dirbtine meile ir dirbtiniai jausmai, apsiave dirbtines odos batais ir sededami ant suoliuko, po kuriuo paklotas dirbtines zoles kilimelis. visiems ten buvo gera, nes tame sode augo didelis didelis dirbtinis medis vadintas dirbtine laime. jis uzstodavo kaitria saules sviesa, sulaikydavo stipru lietu ar uzstodavo nuo vejo. ten visada skambedavo dainos, visi buvo draugiski, nes juos globojo dirbtine draugyste. po nekvepianciu dirbtiniu magnoliju krumais sedinciu dirbtiniu vienisiu pecius apgaubdavo dirbtinis liudesys. ten niekas nesipykdavo, o jei pykdavosi, tada apsilankydavo nelabai laukiamas svecias dirbtinis pyktis. nelaukiamas jis buvo todel , kad kaip ir visi kiti dirbtini dalykai, jis buvo ilgalaikis. na kad ir pavyzdziui po laimes medziu kazkokia situacija aptarinejantis dirbtinis protas susipyko su dirbtine sirdimi. nuo to laiko jie nebeturi ramybes. kartais dirbtiniam pykciui atsibosta ka nors kirsinti ir jis iseina pailseti. tada ten vel pasidaro gera. iki kito pykcio antpuolio. tada ten vel dirbtines sypsenos zaisdavo su dirbtiniu juoku, o dirbtine meile flirtuodavo su dirbtiniais jausmais. vel sklisdavo dirbtines dainos, kurioms akomponuodavo dirbtiniai muzikos garsai. kad ir kaip ten viskas butu nuostabu, visi sie dalykai dirbtini. kiekvienas dirbtinas daiktas turi dideliu trukumu, kuriuos kartais ir pavyksta nuslepti. butent del sitos priezasties ten retai kada pamatysi ka nors tikra. retkarciais ten ateidavo tie, kurie pavargdavo ieskoti ko nors tikro, arba tie, kuriems nusibosdavo tikru dalyku laikinumas. taciau pamate ta dirbtina pasauli jie pabegdavo ir jau niekada nebebudavo tokie, kokie buvo anksciau. tas pasaulis buvo tik tiems,kurie yra dirbtini, o tikrajam ten ne vieta. jei ten netycia uzeidavo koks tikras jausmas dirbtinis pyktis ji uzmetydavo akmenimis. tikrosios laimes veja dirbtines laimes medis sulaikydavo storomis savo sakomis. taciau zmogus ten buvo laukiamas. buvo tokiu, kuriuos apzavejo dirbtinio pasaulio grozis ir jie patys tapo dirbtini. tokie, kokie tegalejo gyventi tame dirbtiname pasaulyje. bet jie niekada nebejusdavo nei laimes, nei dziaugsmo. kartais dirbtiniai jausmai ir kiti dirbtini dalykai, kurie buvo ypac geros kokybes isplaukdavo i tirkaji pasauli. ka nors apzavedavo ir kas nors tapdavo dirbtiniojo pasaulio nariu. tai buvo lengva padaryti, nes cia , tikrame pasaulyje zmones buvo pazeidziami tikro skausmo, kuris buvo daug stipresnis uz dirbtiniji.zmones reciau aplankydavo laimes vejas, kai tuo tarpu dirbtineje salyje laime niekur neiseidavo. tikra meile cia suteikia tikra skausma, taciau duoda ir tikra dziaugsma, kuris simteriopai geresnis uz netikra. taciau kam rinkits ir skausma ir dziaugsma jei gali pasirinkit vien tik dziaugsma. kas kad jis dirbtinis, bet jis ilgalaikis. kaip minejau, is ten sugryzes zmogus nebebusi toks, koks buvai anksciau. busi laimingas vertindamas tai, aks tikra, laimes pietys tau svelniai kutens plaukus kai tik pagalvosi apie tikrus draugus. todel geriau niekada, niekada tenai neikit, jei nemanot, kad galite sugryzt. nemanykit, kad dirbtiniai dalykai yra silpni. jie turi trukumu, taciau yra stiprus.
taip ir gyvename visada salia turedami ka nors is to dirbtinio pasaulio. kazka kas eina koja kojon su tikrais dalykais, ka sunku atskriti. retkarciais pavyksta visus visus dirbtinius daiktus uzdaryti stiklo rutuliuke. tokiame kaip per kaldas: pajudini ir sninga. papurtau savaji. kazko tenai truksta. ech ir vel reiks leistis i ilgus dirbtiniu tikros laimes grioveju ieskojima.
|
Komentarai
`]. nezinau ka praleidi ko ne. kiekvienam savo.
smile ne tas.. 😘
😃 pralejdziu galimybe perskajtyt si texta nezinau kiek prarndu bet myliu sawo akytes