šub šubiduba šubiduba

pirma galvojau, kad rašysiu naktį, pas ją prisėdus prie kompo. bet tada tiesiog įsitaisiau ant jos lovos ir klausiau kaip kitam kambarį žmonės švenčia šventę ir kaip groja ar tai semidisiatnikai ar tai overpowered. ir dar mėgavausi nakties vėjeliu ant savo veido. dar vėliau galvojau, kad parašysiu tik parėjus (o tai buvo apei devintą ryto), bet buvau tokia mieguista, kad vien pasikloti lvoą man prireikė milžiniškų fizinių ir valios pastangų. taigi rašau dabar. apie viską, kas sukasi galvoje šiuo metu, nes jaučiu, kad kol neišliesiu savo vidurių, tol negalėsiu ramiai gyventi toliau.

pradėsim nuo to, kad ryt vasara. išgersim ryt vasariško alaus, aš nuo savęs pasiklausysiu savo vasaros dainas ir svajosiu apie tai, kas bus arba nebus. vakare, jei nebus man jokios treniruotės, aš išeisiu pasivaikčioti, atsisėsiu parkely ir surūkysiu porą vakarykščių. dar žiūrėsiu į mėnulį ir giedrą dangų ir kregždes, uostysiu nupjautos žolės kvapą ir lauksiu to, ko laukiu jau kokį pusę metų. beveik.

toliau kalbėsim apie tai, kad vakar šventę šventėm. didelę šventę, gerą šventė.linksmą šventę. su gerais ir linksmais žmonėm. su bendrais žmonėm. ir tai buvo jėga. išmokom esminį svarbiausią dalyką, tiksliau tris:
1.Ratas yra ratas.
2.taškas rya taškas.
3. Ratas yra kvadratas
aš asmeniškai dar išmokau, kad nors rats yra rats, Rita gali jį apeiti.
Pajutau užpernykštį ekspiriencą, tik truputį kitokį. Gerai vakar nusprendėm. Esam romantikos išsiilgę betono vaikai, nors ir sunku pripažint. ne tai, kad mes betono vaikai, tą mes visi jau seniai suprantam. sunku pripažint, kad išsiilgę romantikos. nes mes juk esam tie, kurie, atrodo, ir be jos puikiausiai apsieina. bet sėdint ketvirtą ryto ant tilto per geležinkelį ir laukiant saulės pasirodant iš už namų, lėtai rūkant ir geriant karšto vandens skonio arbatą, ne manv ienai sukirbėjo toks jausmas, kad tai yra beprotiškai gera. rimtai. ir nors skaudėjo tyas kojas ir beproto trūko alaus, kai į visa tai žiūriu dabar, atrodo kad tobuliau būti jau nebegalėjo.

pabaigsime apie tai, ko nesugebu apibūdint. ko laukiu/noriu jau gana ilgai, bet kas stovi vietoje ir niekaip neišsijudina. tikiesi vieno ir kito, kas ateina ir praeina, pakeičia kažką many arba ne tik, bet iš esmės viskas lieka po senovei, ir tie, kas jaučia pasikeitimos to arba neparodo, arba nesupranta, kad tokių išvis būta. aš laukiu ir dainuosiu, žiūrėsiu ir šypsosiuos ir tikėsiuos, kad Apvaizda bus maloninga. jei ne šiuo tai bent aplamai. visu aspektu.

Komentarai

Satnamodas

"lomkės" sori, nelab gaudaus tam žodyne, galima vertimo? xD

The_Wicked_One

che aš ta proga ryt į mokyklą dar nueisiu, bet neisiu į istorija 😄 o šiaip ačių už linkėjimus. turbūt stengsiuos Kražiuosna būt, bent kuo ilgesnį laiką. vakar lomkės nuo Kražių buvo prasidėję xD O tau, ponuli, linkiu egzaminų gerų `] vis dar `]]

Satnamodas

ai beje, visai ne į tema komentaras mano pastarasis, tai gi. Džiaugiuos už tave 😘 skanaus vasariško alaus ir beprotiškai fantastiškos vasaros 😘

Satnamodas

aš tikiuosi ryt, primą vasaros dieną, ta proga, neiti į mokyklą. viskas. gana! (kaip pasakytų mentuks) 😄 esmė yra visai ne tame. Esmė tame, kad noriu alaus ir taškas. duokit alaus.