KūrybaEilėraštis
Durys į šviesą, kurios nėra
Siela lyg veidrodis
Atspindi šešėlį,
Už jos tamsa,
Nieko nematyti.
Ten tolimam taške,
Matos tik vienišos durys.
Pro kurias,buvo galima įeit,
Bet niekada nebuvo galima išeit.
Jos stovėjo uždarytos.
Atrodo lyg jas kas atvertu,
Ir įžengtų pavasaris.
Bet niekas jų neatidarė
Liko amžinoji žiema
Galbūt kažkada
Jos atvers duris i pavasarį.

Komentarai
Puiki amžina tema ir puiki kūryba,gera širdis....Duodu devynis,nors po to pasigailiu kad jis vertas ir dešimt balų.....\\\\\.....'''''\\\\\\......\\\ '\'''''.