Akyse aš matau tą pasakišką užburiantį žvilgsnį. Jis vis artėja, o aš – tolstu. Bandau jį pasiekti, bet negaliu. Tarp mūsų siena. Stiklinė. Permatoma. Stiklas čia nėra trapus. Noras jį praskelti yra. O kas tada bus? Bet ar noras baimę nugalės? Nežinau... O gal to nereikia? Abejonės tirpdo siekius.
Aš atsisuku ir apkabinu ją, savo mylimiausią svajonę. Veidrodis visada rodo tiesą. Taip ilgai laukta akimirka atėjo. Nereikėjo net ir šukių...
|
Komentarai
na aš tikėjaus kad šukės atneš laimę..visai gerai kad tarp mūsų buvo tik veidrodis 😃
ech tai ji vis del to atejo?t.y.svajone?nu va kaip gerai nei reikejo ka dauzyti😄reikia turet tik kantrybes😘
Nu kad ir kas atsitiko ... sweikinu shukes nieko gera nedoda...
joa? o kas atsitiko? 😃
jo kas nerizikuoja negeria sampano :}} et tos svajones ...:}
kartais verta surizikuoti ir sudauzyti skirianti stilka ;]