KūrybaEilėraštis
Tirpstančios svajonės
Mana širdis iš laimės kartais šoka,
Bet būna kartais verkia dėl niekų...
Ar tu žinai ką reiškia tavo žodžiai?
Jie lemia viską, kuo aš gyvenu...
Tava ranka vėl uždengia akis nuo saulės,
Tu vėl tyli, klajoji mintyse,
Pastverk pūkelį, kylantį nuo žemės
Tai tavo noras vienai būt visam...
Kaip visada svajonės greit ištirpsta,
Kaip visada nesugebu sugauti nė vienos...
Komentarai
truputi jis be pabaigos...
paminedamas zodi VISAM turejau omeny visam laikui siaip 😃
Ar tirpsta svajonės,ar eilius per skystas?Klajoti mintyse-išties retas sugebėjimas,dažnas klajojimas mintimis,kaip ir žvilgsniu,po tamsias erdves.Banalu ir šabloniška,niekuo nestebina.Pastverk pūkelį-labai stačiokiška."Vienai būt VISAM"-->visai?Ar rašoma apie transvestitą,galintį būt visa ir visas?Kartojasi "visam"ir giminingi žodžiai,nėra atramos ir pozicijos.Neįdomu.3
labai jau banalokas.....truksta dvasios.....😃
Paprastas,bet geras👍
Labai fainos eiles.😘
labai dekui uz savo nuomones, jos man labai daugka reiskia 😃 na cia vienas is mano kurybos eilerastuku tai as ir pats ji labai gerai balais nevertinciau 😃
galvojau, kad merga rašė. ė, brol... nekas. atsilieki. romantizmo įvaizdžiai jau atgyveno. širdis nebešokinėja iš laimės, o kraują pumpuoja. ir ją taipogi turėtų vimdyt sentimentalumas.
truxta pabaigos..
nu siaip sau...
o man nelabai... 😄
NU NIEKO TOX...
a man visas kažkotais nieko toksai
pritariu manillai
pirmas stulpelis labai patiko, o toliau nelabai...