
girtas, nusiminęs ir apgautas.

Iš tavernos traukiantį girtuoklį
rūkas gobė tarsi aukso vilna.
Tyliai suposi rudens sūpuoklės.
Nešė žinią angelas į Vilnių....
Marškinėliai buvo plono krepo.
Zvimbė gatvės, rūmai ir malūnai.
Žengė angelas nuo savo laivo trapo
į garuojančius Vilnelės krūmus.
Dvi savaites jis tenai puotavo
su poetais, liumpenais ir kekšėm.
Šitas miestas, angele, ne tavo –
įsivaręs jį esi it rakštį.
puolęs Angele, tai ką dabar praneši?
Suodini sparnai, suskirdę kojos...
Išpūtė jis garo brūkšnį gražų
ir vėsiu sparnu liūdnai numojo:
– Nieko gero, seserys ir broliai,
liūdnas – kaip ir mano – jūsų skliautas! –
Puolė Angelas į skaudžią miesto žolę –
girtas, nusiminęs ir apgautas!
J.K.

Komentarai
nesijaudink.mes visi girti,apgauti ir puole.
"Puolė Angelas į skaudžią miesto žolę – girtas, nusiminęs ir apgautas!".. kažkuom sužavėjo. (: jeia tvirai man ne prie širdies poezija ir elėraščiai, bet šitas iš tikrųjų sužavėjo. pagirtina (:
Girtas, nes nusiminęs ir apgautas.
gilus toks,bet grazus
čia apie mane! 😘 jei rimtai ydomus...
Uzupio angela prisiminiau.. 😃
toks giliai smengąs sakyciau, karts net per daug.
Nuostabus eilėraštis...
grožis...