Dažnai, greičiausiai ankstyvais rytais, prieš auštant, stukteldama slenkstį kulnais, ji ateidavo. Įžengdavo ir panirdavo lyg patyrusi plaukikė į mano kambarį. Užkabindavo laibais pirštais užuolaidų kraštus ir tarsi rūpestinga sesuo gręždavo veidą į mane. Taip lėtai, akimis įsiskverbdama giliai, kaip tik ji ir temokėjo. Žvilgsnis kaip grąžtas trupindavo mano kiaušą, užtemdydavo protą ir lyg sula ji ištrykšdavo tiesiog iš manęs, transformuodavosi į pilkšvą masę, lyg dulkiantis lietus nusirisdavo nervų galūnėm ir susiliedama su prieblanda virsdavo išblyškusia mergaite. Lelija. Balti plaukai, balta juodais žirneliais nusėta suknutė, ir gelsvos žybsinčios akys. Ji man kartais primindavo tuščiavidurį indą, rėtį, kupiną nesuprantamų jausmų, kurie trykšte trykšdavo juodais žirneliais laukan, iš suknutės…

Tūpdavo lengvu judesiu ant lovos krašto, remdavosi delnais man į kojas. Ir, pabaidyta mano nevalingai išsprūdusio atodūsio, pašokdavo ir susirangydavo viršutinėj spintos lentynoj. Dažniausiai nekalbėdavo, tik žydėdavo. Vaiduokliška Lelija, linguodama oru lyg vandens paviršiumi. Kartais prašydavo vandens, kartais dusdavo ir žiopčiodavo kaip žuvis.

Nesuprasdavau jos pasirodymų. Bet ir nenorėjau. Ateidavo tiesiai iš mano širdies kapinaičių, išeidavo kaip ir visi ten palaidoti jausmai, nusišypsodavo bespalvėm lūpom.

Ir paprastai numirdavo man ant rankų.


Komentarai

trumpos-kojos

sudeginta_siela rašė: hmmmmmmmmz aš vakar šitą skaičiau eKūryba.com ar klystu?..

sudeginta_siela

hmmmmmmmmz aš vakar šitą skaičiau eKūryba.com ar klystu?..

Autobusu_stotele

Patiko man blyn. Gražu. Balta juodais žirneliais nusėta suknutė.