O jeigu taip paimt kaip kalei
pilnatį pamačius kaukti visą naktį
iškeikti nuoskaudas išstaugti
išstenėti išstumti išrėkti
nebesibaiminant kad kas išgirs
supeiks apšauks akmenim užmos

bet ne. tas padorumas įstumia
į eilėraščio rėmus ir įsmeigia
plunksną kaip pabaigai tašką.

ir tris lašus rašalo -
lyg lauktų tęsinio...

Komentarai

Velvet_rain_drops

Turėjau visus tavo eilėraščius,susegtus pilkam aplanke. Dar ir dabar užkišti kažkur. Visada man patiko. Primena šiek tiek Diną. Ji nebijojo rėkti.